SOCIALIZACIJOS PROJEKTAS – PRAMOGŲ ŠALIS 2020

Lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ vyresniųjų grupių vaikai nuo šių metų rugsėjo 1-os dienos taps priešmokyklinukais – lankantys priešmokyklinio ugdymo grupes, bus ugdomi pagal Priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą.

      Pastaruoju metu sparčiai plėtojama lietuvių kalbos kaip valstybinės mokymo(si) mokyklose ir ikimokyklinėse įstaigose sistema; ugdymo institucijos ieško būdų, kaip ugdyti skirtingų tautybių vaikus aktyviais Lietuvos piliečiais ir tuo pat metu – savosios etninės kultūros puoselėtojais.

      Dvikalbystės problema nėra paprasta, kaip mums atrodo, tai ne tik tautinių mažumų ar mišrių šeimų, bet ir daugumos reikalas. Šiandieninė realybė: šeimoje vaikas kalba viena kalba, o vaikų darželyje ugdomas ir bendrauja kita. Tai tampa dvikalbystės bei ją lydinčių problemų priežastimi ir rodo, kad būtina atkreipti dėmesį į dvikalbystės bei kitakalbių vaikų ugdymo problemas. Dauguma vaikų jau ikimokykliniame amžiuje gali laisvai išmokti dvi kalbas, bet pasiekti aukštą kalbos mokėjimo lygį, integruotis į dvi kultūras – užtrunka daug ilgiau.

Dvikalbio vaiko adaptacijai svarbi lietuviška aplinka, mažos grupės, vengimas kelių kalbų sąveikos grupėje, tinkamos lietuvių kalbos ugdymo priemonės, didesnis dėmesys. Būtina suteikti galimybę dvikalbiams vaikams pasireikšti veikloje, savirealizacijos procese.

Ugdant daugiakalbių vaikų komunikavimo gebėjimus keliami tie patys galutiniai tikslai, kaip ir vienakalbiams vaikams, būtent – įgyti pakankamą kalbinę kompetenciją. Komunikavimo kompetencija tai – mokėti klausytis, kalbėti, bandyti skaityti, rašyti.

      Vienas iš svarbių komunikacijos būdų – kalbinis bendravimas. Priešmokykliniais metais dominuoja sakytinė komunikacija.

Lietuvių kalbos kaip ir kitų dalykų, vaikai lengviausiai išmoksta žaisdami. Žaidimas yra jų gyvenimo dalis, įdomi ir prasminga veikla. Darželyje vaikai mokosi lietuvių kalbos atlikdami įvairias žaidybines veiklas – liesdami ir dėliodami daiktus, judėdami ir lenktyniaudami, dainuodami, šokdami, vaidindami ir pan.

Komunikavimo kompetencija yra kūrybinė žmogaus kalbinės veiklos rūšis, neatsiejama nuo jo gebėjimo bendrauti, kurti pasisakymus ir kita. Todėl labai svarbu ugdyti komunikavimo kompetenciją nuo mažens.

Todėl pedagogai įgyvendindami socializacijos projektą sieks organizuoti kūrybingą ir prasmingą vaikų veiklą draugiškoje, emociškai šiltoje aplinkoje, ugdant lietuvių kalbos sakytinę kalbą, kaip saviraiškos, bendravimo, pažinimo priemonę, sudarant prielaidas ugdytis rašytinei kalbai.

Projekto įgyvendinimo laikotarpiu dirbs priešmokyklinio ugdymo pedagogės Violeta, Jūratė ir auklėtoja Irena, joms talkins muzikos mokytoja Inga bei logopedė Vilmantė.